7/10
Trečiasis animacijos studijos LAIKA filmas „Dėžinukai“ – išradinga
pasaka vaikams ir jų tėveliams apie paslaptingus mažus troliukus,
gyvenančius giliai po žeme. Ši studija pasižymi tuo, jog nekuria madingų
kompiuterinės animacijos filmų, o magišką pasaulį žiūrovui perteikia
sustabdyto kadro (Stop-Motion) technika. Tai yra kiek kitokia animacija,
nei ta, kurią pastaruoju metu mes įpratę matyti kino teatrų
repertuaruose. Didžiosios studijos tokia technika animacijos dažniausiai
nekuria, nes toks kūrybinis procesas yra labai brangus ir reikalauja
nepaprastai daug jėgų ir laiko. Deja, tokia technika sukurti filmai
dažnai neatneša ir komercinės sėkmės.
Kas yra sustabdyto kadro animacija (Stop-Motion)? Tai tokia
animacijos rūšis, kur pagrindiniai personažai yra lėlės. O kad jos bent
vienai sekundei atgytų, lėlę pajudinti ir nufotografuoti reikia nemažiau
25 kartus. Vienai sekundei! Filmas buvo kurtas daugiau nei tris metus,
prie jo dirbo 40 animatorių, kurių kiekvienas privalėjo per savaitę
padaryti nuo 3 iki 7 sekundžių animacijos. Aš net nekalbu apie
nepaprastai detalių dekoracijų gamintojus, be kurių šis filmas neišvystų
kino teatrų ekranų. Skaičiai, manau, kalba patys už save!
Kai Sūrbridžio mieste nusileidžia saulė ir įsigalioja komendanto
valanda, į miesto gatves išlenda paslaptingieji Dėžinukai. Šie susirenka
viską, kas neprirakinta ir padėta ne savo vietose. Keisti nakties
padarėliai Dėžinukais pavadinti ne veltui, mat jie vietoj rūbų dėvi
dėžes, o esant reikalui tose dėžėse ir pasislepia. Tarp tokių padarėlių
gyvena ir pagrindinis animacinio filmo veikėjas – berniukas Egis.
Užaugęs be mamos ir tėčio, nepatyręs tikrų namų šilumos, jis puikiai
susigyvena su savo naujaisiais draugais Dėžinukais, kurie jį priima ir
užaugina tarsi tikra šeima. Egiui ir paslaptingiems nakties gyventojams
gyvenimas būtų geras toks, koks yra, jei ne sena legenda. Ji byloja, kad
šie padarai yra baisūs nakties monstrai, gadinantys visus miesto
gyventojų daiktus ir vagiantys viską, kas pasimaišo jų kelyje.
Miestelėnai nusamdo dezinfekcijos tarnybą, kuriai patikima išnaikinti
Dėžinukus visiems laikams. Bet ar tikrai Dėžinukai yra tokie baisūs ir
niekingi, kad juos reiktų išnaikinti? Šią tiesą jaunuolis Egis mėgins
išaiškinti miesto merui, kuriam, apart sūrio degustacijos, daugiau
niekas nerūpi. Tą jis mėgins įrodyti ir savo naujai sutiktai širdies
draugei mergaitei Vinei.
Tai jau trečiasis animacijos studijos LAIKA filmas. Prieš tai studija
buvo sukūrusi „Paranormaną“ (angl. „ParaNorman“) ir „Korolina ir
paslaptingas pasaulis“ (angl. „Coraline“). Visuose šiuose filmuose
pagrindiniai personažai – vaikai, kurių akimis pasakojamos istorijos. Be
abejo, tai istorijos su aiškiu ir teisingu moralu, kuris paprastai
skirtas ne vaikams, bet jų tėveliams. Visuose filmuose dominuoja tėvai,
kurie neranda laiko savo vaikams, tad šie visaip kaip bando atkreipti
savo tėvų dėmesį ir atverti akis, jog yra ne tik darbas ir jų „dideli“
rūpesčiai, bet ir tas džiaugsmingas šeimyninis gyvenimas su savo
atžalomis.
Šiais laikais pamatyti animacinį filmą ne 3D stereoskopiniame vaizde
tikriausiai būtų mažų mažiausiai keista. Ne išimtis ir šis. LAIKA jau
nuo pirmojo savo filmo „Korolina ir paslaptingas pasaulis“
eksperimentuoja su stereoskopiniu 3D vaizdu ir dar nematyta sustabdyto
kadro animacija. Kiekvienas filmas žengia vieną žingsnį į priekį tokios
rūšies animacijos vystyme. Negalėčiau teigti, jog jie vieninteliai
pasaulyje kuria tokia technika, bet galiu drąsiai sakyti, jog jie yra
smarkiai atitrūkę nuo savo konkurentų. Tai lemia gal ir tai, jog pats
studijos direktorius yra užkietėjęs animatorius, kuris ne tik vadovauja
studijai, bet ir intensyviai dirba ties daugelio scenų animacija.
Filmas sukurtas pagal Alano Snou (Alan Snow) pasakų knygelę vaikams
„Čia gyvena monstrai!“ (angl. „Here Be Monsters!“). Filmo režisieriai
Graham Annable, Anthony Stacchi nėra naujokai animacijos pasaulyje. Tarp
jų sukurtų filmų puikuojasi tokie filmai kaip „Medžioklės sezonas
atidarytas“ (angl. „Open Season“) ir legendinis „Skruzdėliukas Z“
(angl. „Antz“). Pasakyti, jog jie sukūrė šedevrą, nedrįsčiau, bet
įvardinti jų darbą, kaip vieną iš išskirtiniausių metų projektų, tikrai
galima.
Tokiuose filmuose aktoriai nevaidina, bet jie suteikia savo balsus
veikėjams. Kaip animatoriai mėgsta sakyti – aktoriai personažams
suteikia griaučius, kuriuos animatoriams belieka aprengti ir įpūsti
gyvybę. Lietuviškas dubliažas yra tikrai labai padorus, tik įgudusi akis
pastebės, jog vietomis personažo žodžiai ir lūpų sinchronizacija
neatitinka. Veikėjų balsai parinkti gerai, ypač puikiai savo darbą
atliko filmo antagonistas – komendantas. Balso tembras ir aktoriniai
sugebėjimai labai gerai įkūnijo šį labai nemielą charakterį. Originalo
nemačiau, tad negaliu vertinti, kaip Holivudo garsenybės susidorojo su
savo užduotimi. Giliau panagrinėjus filmo garsą, kiek nuvilia garso
takelis. Pamenu, kai pamačiau pirmąjį šio filmo anonsą, jame buvo labai
taikliai panaudoti daina, kurią šiame filme išgirdau tik skambant
titrams. Tai kiek nuvylė, nes filmo anonsas sudarė žymiai geresnį
įspūdį.
Jei esate pavargę nuo popsiškos ir jau kiek pabodusios klasikinės
animacijos, tai šis filmas taps šviežia atgaiva jūsų akims! Jei norite
savo vaikams parodyti filmą, kuris suteiks jų gyvenimui kažką naujo ir
įpūs šeimyninės dvasios kibirkštėlę, tuomet labai rekomenduoju aplankyti
šią nuostabią ir labai originalią animuotą pasaką „Dėžinukai“.
Treileris:
