9/10
Studija „Pixar” pristato savo jau tryliktąjį animacinį pilno metražo filmą „Karališka drąsa”, kuris atspindi geriausias šios studijos savybes - kurti originalius ir iki menkiausių smulkmenų nudailintus animacinius filmus. „Pixar”, kuri jau ilgą laiką priklauso studijai „Disney”, yra nustebinusi pasaulį tokiais filmais kaip „Žuviukas Nemo”, „Žaislų istorija”, „Aukštyn”, „La troškinys” ir kitais ne ką mažiau žinomais darbais, kurie tinkami tiek mažiems, tiek ir dideliems. Šiam kartui studija ryžosi papasakoti nepaprastą princesės Meridos ir jos šeimos istorija, kuri vystosi tolimoje Škotijos praeityje.
Merida yra jauna princesė ir kitokia nei kitos to laikmečio merginos/princesės – užsispyrusi, besilaikanti savo norų, puikiai valdantį lanką ir be galo drąsi. Visos šios savybės jai neleidžia elgtis kitaip nei jos tėvai nusprendžia, tad apie jokias vestuves su svetimais ir nepažįstamais vyrais nėra net kalbos. Tėvams tai didelė bėda, ypač mamai, nes užsispyrusios Meridos norai gali privesti šalį prie pilietinio karo su kitais klanais, ir taip karalystei užtraukti ilgus negandos metus. Princesė ne pėsčia, tad patraukia pas geraširdę raganą paprašyti pagalbos sprendžiant šią susidariusią problemą. Pagalbą gauna, bet pasirodo ne visai tokią, kokios ji, ar kažkas kitas, tikėjosi. Tada ir prasideda didžiosios linksmybės.
Verta atkreipti dėmesį į tai, jog veiksmas vyksta Škotijoje, prieš daug amžių, kai gyveno vikingai ir stovėjo tvirtos pilys, tad animatoriams, charakterių ir aplinkų dizaineriams, teko nemažas išbandymas visa tai tiksliai ir gražiai perkeliant į didįjį ekraną. Tokie procesai vyksta labai atsakingai. Teko girdėti iš animatorių, kurie dirbo su studijos šedevru “Žaislų istorija 3” lūpų, jog norint detaliai atkurti filme panaudotą sąvartyno aplinką, teko važiuoti ir “mėgautis” sąvartyno/šiukšlyno „komfortu”, kas yra nepalyginamai kitaip, nei kad tokiu malonumu mėgavosi filmo „Aukštyn” kūrybinė grupė. Pastaroji keliavo į Braziliją tyrinėti nuostabių aplinkų. “La troškinio” kūrėjai keliavo į Prancūziją tam, kad paragautų išskirtinio delikatesiško maisto ir pavaikščiotų po gražiausias miesto vietas. Šio filmo kūrėjai nukeliavo į Škotiją. Viską apžiūrėjo, pripaišė eskizų, nufotografavo visas pilis, kitaip sakant - šiame filme viską atkūrė kaip įmanoma detaliau tam, kad žiūrovas pasijustų kaip pabuvojęs Škotijoje.
Po praėjusių metų studijos fiasko su animaciniu filmu „Ratai 2”, šis „Karališkos drąsos” filmas nuteikia ypač džiaugsmingai ir leidžia tikėti studijos originalumu. Nors neilgam, nes kitais metais pasirodys jau prieš tai puikiai pasirodžiusio „Monstrų biuro” tęsinys. Teigti kad tai bus tęsinys irgi nėra visai teisinga, nes tai bus filmo priešistorė. Dar vėliau studija išleis originalų filmą apie dinozaurus, po to seks dar vienas nerealaus jų studijos filmo „Žuviukas Nemo” tęsinys... ir taip toliau. Jau pradedu tikėti, kad stiprią konkurenciją šiai studijai sudarys vis šviežesnius produktus pristatanti „Dreamworks” studija, kuri anksčiau buvo tik nepralekiamųjų „Pixar” šešėlyje. Laikui bėgant atsiranda ir daugiau didelių studijų, tad bus matyti kaip čia animacijos veikla pasikeis per ateinančius penkerius metus. O ji tikrai pasikeis.
Technologiškai žiūrint šis filmas šiuo metu pateikia pačią tobuliausią animaciją industrijoje. Aplinkos sugeneruotos iki mažiausios smulkmenos, charakterių animacijos jau tobulesnės ir nebegalėtų būti. Viskas tikrai tobula, kas susiję su vaizdu.
Šis filmas turėjo būti pirmuoju “Pixar” studijos filmu, už kurio vairo stovėtų režisierė moteris. Bet taip jau gavosi, kad kilus nesutarimams tarp studijos bosų ir filmo režisierės Brendos Čapman (Brenda Chapman), padirbėti prie filmo pakviestas dar vienas režisierius Markas Andriusas (Mark Andrews), o Brenda Čapman atleista. Nėra tiksliai aišku kodėl taip buvo pasielgta, bet moteriškas teptuko potepis tikrai jaučiasi filme ir tai yra labai gerai. Kino industrija perkrauta filmų skirtų tik vyrams, ypač tai būdinga animaciniams filmams. Pati Brenda Čapman minėjo ne viename interviu, kad šio filmo istorija jai asmeniškai artima ,nes filme papasakotas jos bendravimas su savo mama kai keitėsi jos požiūris į patį gyvenimą.
Brenda yra kūrusi tikrai ne vieną animacinį filmą. Verta paminėti, jog ji, prieš daugiau nei dešimtmetį, režisavo studijos „Dreamworks” animacinį filmą „Egipto princas” („The Prince of Egypt“, 1998), dirbdama „Walt Disney” studijoje dirbo prie tokių projektų kaip „Liūtas karalius” („The Lion King”, 1994), „Noterdamo kuprius” („The hunchback of Notre Dame”, 1996) , „Undinėlė” („The Little Mermaid”, 1989), „Gražiuolė ir pabaisa” („Beauty and the Beast”, 1991) ir dar keletos didelių filmų.
Beje, prieš filmą „Kalališka drąsa” rodomas Oskarui nominuotas trumpo metražo „Pixar“ studijos animacinis filmas „La Luna”. „Pixar“ studija nuo pat ankstyvosios pradžios nepamiršta, kad visi animatoriai kurti yra pradėję nuo trumpo metražo istorijų ir kiekvienam talentingam kompanijos darbuotojui suteikia garbę įgyvendinti savo geriausias idėjas, o jas parodo prieš didžiuosius filmus. Verta paminėti ir tai, jog beveik visi studijos trumpo metražo filmai buvo nominuoti Oskarui. Ne išimtis ir „La Luna”. Tai yra trumpa istorija apie senelį, tėtį ir sūnų. Trys kartos, kurios į gyvenimą žiūri skirtingai, to paties rezultato siekia skirtingais būdais, tačiau visi jie yra teisingi. Filmo režisierius ir scenarijaus autorius yra Enrike Kosarosa (Enrico Cosarosa). Pačiam teko su šiuo režisierium susitikti ir išklausyti kaip buvo kuriamas šis filmas. Istoriją galvoje nešiojosi nuo pat mažens ir ji yra paremta jo, jo tėčio, ir jo senelio gyvenimais.
Apibendrinant pasakysiu, kad „Karališkos drąsos” istorija nepaliks abejingų, o ypač mergaičių ir moterų, kurioms ši istorija yra kur kas artimesnė ir aktualesnė nei vyrams. Bet tai nereiškia, kad vyrams nebus ką veikti, nes veiksmo čia tikrai per akis. Kai „Pixar” išleidžia filmą, jis 99% būna vertas kiekvieno dėmesio.
Treileris:
Daugiau info: http://kinas.info/page.php?review=9353;576
No comments:
Post a Comment