Karibų jūros piratai: ant keistų bangų (Pirates of the Caribbean: On Stranger Tides)
6/10
Štai ir atkeliavo į mūsų kino teatrų ekranus vienas iš laukiamiausių filmų šiais metais. „Karibų jūros piratai“ pasaulyje turi begalę gerbėjų, tad nei kiek nenuostabu, jog šis filmas traukia žmones jau vien iš pavadinimo ar didelėmis raidėmis užrašyto pagrindinio aktoriaus vardo – Džonis Depas. Sugrįžo ir ankstesnėse dalyse vaidinęs G. Rušas. Prie jų prisijungė ir oskaro laureatė žavingoji Penelopė Kruz ir naujasis blogietis – Kapitonas Juodabarzdis, kurį suvaidino aktorius Janas Makšeinas (orig. Ian McShane). Piratai stengiasi sugrįžti kaip įmanoma garsiau ir su didesniu nuotykių kiekiu, bei nusikelti į dar egzotiškesnes vietas.
Ketvirtojoje „Karibų jūros piratų“ sagos daly, drąsiausi ir siaubingiausi piratai ar tiesiog religingieji Ispanai, patraukia ieškoti puspaltingojo jaunystės šaltinio, kuris padeda išlikti amžinai jaunam. Tikriausiai vieninteliui piratui pasaulyje Džekui Sperou tai yra ne taip svarbu, kaip gyventi tiesiog besimėgaujant savo gyvenimu ar įsivelti į kokią nors bėdą. Bet neilgam!
Jam kelią pastoja senų laikų pažįstamoji ir širdies draugė - Andželika. Ji Džeką nusitempia į paslaptingą ir šiurpiomis legendomis apipintą kapitono Juodabarzdžio (akt. Ian McShane) laivą „Karalienės Anos kerštas“. Taip ši šaunioji piratų gauja patraukia link paslaptingo šaltinio, o jiems ant kulnų lipa didelė Ispanų flotilė, bei Britų laivas su senu Džonio Sperou pažįstamuoju - kapitonu Barbosa. Visi leidžiasi į dar vieną paslaptingą kelionę, kurioje susitiks su paslaptingosiomis undinėmis ir šventomis vietomis.
Atrodytų, jog viskas šioje sagos dalyje beveik taip pat, tik vienus aktorius pakeitė kiti, bet kai kurių trūkumas labai jaučiamas. Nebeliko žavingosios Keiros Knightley ir Orlando Blumo, kurie su Johniu Deppu buvo įsivėlę į jaudinantį meilės trikampį. Pasikeitė ir režisieriaus kėdė. Joje jau sėdi ne prieš tai buvusių dalių genialus režisierius G. Verbinskis, o Robas Maršalas. Žinomas mums jau iš plačiai nuskambėjusių filmų kaip „Čikaga“ ar „Geišos išpažintis“. Kad ir koks didelis piratų epopėjos fanas bebūčiau, bet negaliu sakyti, jog jis su užduotimi susidorojo labai puikiai...
Filme vanduo gal ir tas pats, bet visą kitą visiškai kitaip. Nebeliko tos tikrosios piratų dvasios, kurią buvo galima įžvelgti ankstesnėse dalyse. Viskas tapo šviesiau, nebeliko to tamsaus paslaptingumo, o ir piratai tapo nebe tokie jau ir baisūs, labiau gal net juokingi. Net nebesijaučia, kad Džekui Sperou smirdėtų iš burnos, ką buvo galima laisvai užuosti ankstesnėse dalyse. Ir antraplaniai personažai daug skystesni. Nebeliko jūreivio kuriam kartas nuo karto akis iškrisdavo ar piktojo pirato, kuriam galva vis ant pečių nesilaikydavo. Tai buvo, kad ir menkos detalės, bet jos piratų epopėjai suteikė išskirtinio žavesio. O ir specialieji efektai atrodo kur kas silpniau.. ir jų daug mažiau. Ankstesnėse dalyse mus labai traukė pamatyti tikrą piratų siaubą ir specialiųjų efektų šedevrą – piratą Deivi Džounsą, į kurį žiūrint net kvapą užgniauždavo ir vis laukdavom susitikimo su juo ekrane vėl ir vėl.
Smagiausia dalis yra ta, jog Piratų filmas, kad ir atsisakė kelėtos savo pagrindinių veikėjų, kaip K. Knightley ar O. Bloomas, bet paliko visų laikų smagiausią J. Deppo suvaldytą Kapitoną Džeką Sperou. Smagu jį išvysti ir pasijuokti iš keistų situacijų ar neįtikėtinai pavojingų ir kartais sunkiai protu suvokiamų vietų. Jis išliko toks pats šmaikštuolis ir nepaprastų situacijų improvizavimo meistras.
Gal kiek nuliūdino Penelopės Kruz vaidmuo. Atrodytų taip, jog į piratų linksmybes buvo pakviesta tik dėl to, kad nuskambėtų dar vienas garsesnis vardas plakatuose ar reklaminėse kampanijose. Džefrio Rušo suvaidintas charakteris laisvai gali lygiuotis šalia J. Depo. Ne veltui šiemet šis buvo nominuotas oskarui, o su savo vaidmeniu susidorojo taip, kaip buvo iš jo reikalauta. Išskirtinai gražios filme pasirodė undinės. Bet iki tol, kol jos prabyla... Vizualiai vertinant, jos ne vienam vyrui užgniauš kvapą.
Kaip dabar yra nepaprastai madinga, filmas pristatomas ir 3D formatu. Vietomis tikrai smagiai atrodo iš ekrano išnyrantys piratai, kardai, kurtinantys sprogimai, bet visumą paėmus nieko neprarasite nuėję ir į 2D (klasikinį) seansą.
Didelis filmas, kurį žiūrint širdį džiugina sugrįžęs Džonio Depo įkūnytas kapitonas Džekas Sperou, piratai, laivai, mūšiai, didelis garsas, nuostabiai gražios undinės ir daug daug humoro, o liūdina tai, jog nebeliko tos tikrosios tamsios piratų dvasios, kuri karaliavo pirmose trijose dalyse.
Daugiau:
