6/10
Šį kartą į kino teatrų ekranus atkeliavo visa gausybė linksmų baisuoklių, kurie nusiteikę mažus ir didelius linksminti (tikrai negąsdinti) bei pamokyti teigiamų dalykų. Pusantros valandos trunkantis animacinis filmas „Monstrų viešbutis“ žiūrovus intriguoja jau vien tuo, kad jo pagrindiniai personažai yra jau seniai visiems pažįstami: Grafas Drakula, Frankenšteinas, Mumijos, Nematomas žmogus ar Vilkolakiai.
„Monstrų viešbutis“ yra animacinė komedija apie Grafą Drakula, kuris atokiai nuo žmonių akių yra įkūręs/pastatęs didelį viešbutį, kuriame gali lankytis tik visokio plauko monstrai ar padarai, tačiau jokiu būdu ne žmonės. Pilyje Grafas gyvena ir augina dukrą, kurią labai myli ir saugo nuo pikto išorinio pasaulio, o ypač nuo jo nemėgstamų žmonių padermės. Aišku, jog istorija vystytųsi toliau - į viešbutį užklysta būtent žmogus Džonatanas, kuris ne tik viską pilyje apverčia aukštyn kojomis, bet ir įsimyli (abipuse meile) Drakulos dukrą Meivę. Tėčiui tai labai nepatinka, tad šis kaip įmanydamas stengias viską pakoreguoti ta linkme, kuri labiau patiktų jam, o ne jo mylimai dukrai. Atsiranda konfliktas ir istorija įsibėgėja.
Kiek man žinoma, tai šis projektas keliavo iš vieno režisieriaus rankų pas kitą, ir tam, kad šis filmas išvystų dienos šviesą, prireikė pakeisti beveik dešimt režisierių. Labiausiai „Sony Animation“ turėtų būti dėkinga animacijos genijui Gendžiui Tartakovskiui (Genndy Tartakovsky), kuris sugebėjo apsiimti ir pabaigti filmą taip, jog žiūrovams jis patiktų ir atneštų geriausią rugsėjo mėnesio debiuto rezultatą JAV kino istorijoje. G. Tartakovskis gal ne visiems žinomas, bet tai jis sukūrė garsiuosius „Cartoon Network“ kanalo hitus: „Samurajų Džeką“ („Samurai Jack“), „Deksterio laboratoriją“ („Dexter‘s Laboratiry“), „Žvaigždžių karus“ („Star Wars: Clone Wars“), „Super mergaitės“ („The Powerpuff Girls“) serialą, ir naujausią, kurį greičiausiai žino tik jaunesnieji žiūrovai - „Sim-Bionic Titan “. Beje, už savo darbus režisierius nominuotas net 11 kartų prestižiniams televizijos „Emmy“ apdovanojimams. Tris iš jų laimėjo. Šiuo metu režisierius ir animacijos studija „Sony animation“ ėmėsi naujojo projekto – „Papajus“ („Popeye“), kurio išleidimo data numatoma netolimoje ateityje.
Žiūrint iš techninės pusės, tai šis „Monstrų viešbutis“ nedaug ir nusileidžia didiesiems Pixar ar Dreamworks studijų gigantams. Apšvietimas, animacija, modeliai (charakteriai) tikrai džiugina. Atidieji pastebės, jog čia animacija yra kiek kitokia – labiau karikatūriška, veikėjų charakterių pozos yra nenatūralios – patemptos, iškreiptos. Taip filmas šiais laikais įgauna savitą stilių, kuris buvo būdingas seniesiems penktojo dešimtmečio animaciniams filmams.
Studija „Sony Animation“ turi sukūrusi tikrai nemažai didelių animacinių filmų kaip: „Medžioklės sezonas atidarytas“ („OpenSeason“), dokumentinis animacinis filmas „Ant bangos“ („Surf‘s Up“) ar labai populiarius „Debesuota, numatoma mėsos kukulių kruša“ („Cloudy with a Chance of Meatballs“) bei mėlynuosius „Smurfus“ (The Smurfs“). Žiūrint dar giliau, tai reiktų paminėti, jog tai jau trečioji šios studijos premjera šiais metasi: „Artūro Kalėdos“, („Arthur Christmas“) „Piratai“ („The Pirates! Bando f Misfits“) ir šis „Monstrų viešbutis“ („Hotel Transylvania“). Kompanijai dar tik 6 metai, o ši jau rodo ragus didžiausioms animacijos studijoms. Aišku, žiūrovas nuo to nenukenčia – atvirkščiai, mes galime rinktis iš galybės animacinių filmų. Ir kiekvienais metais jų sukuriama vis daugiau ir daugiau.
Pats filmo scenarijus šiek tiek nuvilia, nes jame neparodoma nieko naujo, kas būdinga naujiesiems „Dreamworks“ ar „Pixar“ studijų darbams, kurie turi stiprų moralą, reikšmingesnę istoriją. Visad išėjęs iš kino salės pagalvoju apie patį filmą ir kuo jis galėtų išsiskirti iš prieš tai jau matytų. Šis neturi nieko, dėl ko šį filmą galima būtų atsiminti ilgiau nei iškart išėjus iš kino salės. Tai nebūtinai režisieriaus problema, nes kaltė gula ir ant scenaristų pečių. Tai, kad filmas ėjo iš rankų į rankas ir jam jau buvo išvis nelemta išvysti dienos šviesos, taip pat šį tą pasako. Tačiau kai tiek milijonų įdedama į filmą, tai jau būtina, jog tie milijonai atsipirktų. Verta paminėti, jog šio animacinio filmo prodiuseris yra komikas Adamas Sandleris (Adam Sandler), kuris, gali būti, šiek tiek per daug prikišo savo rankas ir savitą humorą, kuris ne visada ir visiems yra suprantamas.
Apibendrinimui pasakysiu, jog šį filmą rekomenduočiau žiūrėti tiems, kurie nėra matę daugybės animacinių filmų, tačiau jei tai jūsų šimtas penkiasdešimtasis filmas – laiko gaišti neverta. O jei vis tik sugalvosite skirti jam valandėlę, nesitikėkite per daug originalių juokelių, puikios istorijos ar moralo. Nesakau, jog jis labai prastas, tačiau kokiu dešimtmečiu pavėlavo atkeliauti į ekranus, taip tapdamas nebe originaliu filmu kitų filmų daugybėje.
Filmo treileris:
Daugiau info:
http://kinas.info/page.php?review=9453;580
