Despero nuotykiai
6/10
Prieš metus oskaru apdovanotas ,,La Troškinys” visu šimtu žingsniu žingsniuoja priešaky palikdamas ,,Despero nuotykius“ toli už savęs. Abiejuose filmuose yra pelės, yra ir maistas, bet pažiūrėjęs abu supranti, kad Universal studijai iki nepriekaištingo Pixarų lygio dar žengti ir žengti. Filmas paprastą (ir mažąjį) žiūrovą atbaido savo vizualiniu stiliumi, kuris nėra toks, kaip visi mes įpratę matyti. ,,Desperio nuotykiai“ - kitokios animacijos puošmena, kuri labiau sudomins vyresniuosius žiūrovus.
Tai istorija apie sriuba ir peles, maistą ir princeses. Kažkur pasaulio pakrašty yra tokia Doro šalis, kuri turi pasakiškai skanią sriubos virimo diena. Visas miestas (žmonės ir pelės) sutraukia į centrą valgyti ir švęsti. Tik bėda ta, kad netikėtai į karalienės sriubą įkritus pelei, karalienė nuo išgąsčio ir pasišlykštėjimo miršta, o karalius liepia išgaudyti visas miesto peles ir uždraudžia sriubos virimo dieną visam laikui.
Taip ir būtų viskas likę jei ne šaunusis drambliaausis peliukas Desperis. Labai simpatiškomis akimis ir plėvesuojančiomis ausimis jis stengiasi būti kilniaširdžiu riteriu, kuris visada ir visur ieško tiesos ir teisingumo. Būdamas bebaimis, užsispyręs ir visai ne toks, kaip kitos pelės, jis sugeba susipažinti su žaviąja princese, žiurkėmis, žmonėmis ir nuveikti labai daug drąsių žygdarbių, kurie įkvėpia ne tik filmo personažus, bet ir žiūrovus kino salėje.
Filmui įpusėjus visiški aiški pabaiga, tad lieka žiūrėti kaip visą tai perteiks režisierius. O jis savo darbą atlieka gerai, bet ne taip, kad ištikimasis kino mylėtojas prarastų amą iš susižavėjimo. Filmo metu žiūrovas neturės kada juoktis, nes tokių vietų šioje pasakoje beveik nėra. Dailininkas savo darbą atliko nepriekaištingai, tik nežinia ar jo milžiniškas triūsas įtiks paprasto žiūrovo akims. Filmo stilių ir personažus kūrė Evgeni Tomov, kuris prieš keletą metų ‘‘paskolino“ savo pieštukus nemirtingam filmui - ,,Trijulė iš Belevilio“. Animaciniam stebuklui, išsiskyrusiu tiek savo stiliaus originalumu, tiek ir istorija, kuri buvo papasakota be dialogų. ,,Desperio nuotykiuose“ kiek kitaip - veikėjai šneka daug, o kartais ir per nuobodžiai. Filmas sukurtas pagal garsios rašytojos Kate DiCamillo knygą vaikams, kuri pripažinta drugelio pasaulio vaikų.
Kuo šis filmas žavi ir atstumia? Suaugęs galbūt įžvelgs nuostabiai kompiuteriais sugeneruotus veikėju rūbų audinius ar detalius rūmų gobelenus, bet vaikai kreips dėmesį tik į istoriją ir į veikėjus, kurie nėra labai originalūs ar kažkuo išsiskiriantys. Niūriais vaizdais nepapirks mažųjų, o kiek kitoks (europinis) stilius neįtiks Hollywoodo animacijos išlepintiems žiūrovams. Tai animacija išrankiesiems, kurie mieliau eis ne juoktis, o žiūrėti. Bet ir jiems gali nepatikti, nes istorija per daug banali, o jos pateikimas per daug nuspėjamas.
,,Desperio nuotykiai“ yra žavus savo meniniu išskirtinumu, bet ne istorijos originalumu. Džiugu, kad platintojai filmą rodo įgarsintą ir lietuvių kalba, kuris yra pakankamai geras, bet nusileidžia ,,Kung fu pandai“, ,,Madagaskarui 2“ ar ,,Hortonui“. Paprastas animacinis filmas su nuspėjamais scenarijaus vingiais, bet išskirtiniu meniniu apipavidalinimu, kuris retai pasitaiko kino ekranuose.
Filmo treileris:
Subscribe to:
Post Comments (Atom)
1 comment:
Turėjau du atliekamus pakvietimus į kino teatrą ir kaip tik nuėjome į Despero Nuotykius. Man, kaip suaugusiam, visai patiko. Ėjau atsipalaiduoti ir negalvoti, tai ir nesigilinau į istoriją. Bendras įspūdis tikrai neblogas :)
Post a Comment