Dėžinukai (The Boxtrolls) recenzija

7/10

 

Trečiasis animacijos studijos LAIKA filmas „Dėžinukai“ – išradinga pasaka vaikams ir jų tėveliams apie paslaptingus mažus troliukus, gyvenančius giliai po žeme. Ši studija pasižymi tuo, jog nekuria madingų kompiuterinės animacijos filmų, o magišką pasaulį žiūrovui perteikia sustabdyto kadro (Stop-Motion) technika. Tai yra kiek kitokia animacija, nei ta, kurią pastaruoju metu mes įpratę matyti kino teatrų repertuaruose. Didžiosios studijos tokia technika animacijos dažniausiai nekuria, nes toks kūrybinis procesas yra labai brangus ir reikalauja nepaprastai daug jėgų ir laiko. Deja, tokia technika sukurti filmai dažnai neatneša ir komercinės sėkmės.

Kas yra sustabdyto kadro animacija (Stop-Motion)? Tai tokia animacijos rūšis, kur pagrindiniai personažai yra lėlės. O kad jos bent vienai sekundei atgytų, lėlę pajudinti ir nufotografuoti reikia nemažiau 25 kartus. Vienai sekundei! Filmas buvo kurtas daugiau nei tris metus, prie jo dirbo 40 animatorių, kurių kiekvienas privalėjo per savaitę padaryti nuo 3 iki 7 sekundžių animacijos. Aš net nekalbu apie nepaprastai detalių dekoracijų gamintojus, be kurių šis filmas neišvystų kino teatrų ekranų. Skaičiai, manau, kalba patys už save!

Kai Sūrbridžio mieste nusileidžia saulė ir įsigalioja komendanto valanda, į miesto gatves išlenda paslaptingieji Dėžinukai. Šie susirenka viską, kas neprirakinta ir padėta ne savo vietose. Keisti nakties padarėliai Dėžinukais pavadinti ne veltui, mat jie vietoj rūbų dėvi dėžes, o esant reikalui tose dėžėse ir pasislepia. Tarp tokių padarėlių gyvena ir pagrindinis animacinio filmo veikėjas – berniukas Egis. Užaugęs be mamos ir tėčio, nepatyręs tikrų namų šilumos, jis puikiai susigyvena su savo naujaisiais draugais Dėžinukais, kurie jį priima ir užaugina tarsi tikra šeima. Egiui ir paslaptingiems nakties gyventojams gyvenimas būtų geras toks, koks yra, jei ne sena legenda. Ji byloja, kad šie padarai yra baisūs nakties monstrai, gadinantys visus miesto gyventojų daiktus ir vagiantys viską, kas pasimaišo jų kelyje. Miestelėnai nusamdo dezinfekcijos tarnybą, kuriai patikima išnaikinti Dėžinukus visiems laikams. Bet ar tikrai Dėžinukai yra tokie baisūs ir niekingi, kad juos reiktų išnaikinti? Šią tiesą jaunuolis Egis mėgins išaiškinti miesto merui, kuriam, apart sūrio degustacijos, daugiau niekas nerūpi. Tą jis mėgins įrodyti ir savo naujai sutiktai širdies draugei mergaitei Vinei. 

 

 

Tai jau trečiasis animacijos studijos LAIKA filmas. Prieš tai studija buvo sukūrusi „Paranormaną“ (angl. „ParaNorman“) ir „Korolina ir paslaptingas pasaulis“ (angl. „Coraline“). Visuose šiuose filmuose pagrindiniai personažai – vaikai, kurių akimis pasakojamos istorijos. Be abejo, tai istorijos su aiškiu ir teisingu moralu, kuris paprastai skirtas ne vaikams, bet jų tėveliams. Visuose filmuose dominuoja tėvai, kurie neranda laiko savo vaikams, tad šie visaip kaip bando atkreipti savo tėvų dėmesį ir atverti akis, jog yra ne tik darbas ir jų „dideli“ rūpesčiai, bet ir tas džiaugsmingas šeimyninis gyvenimas su savo atžalomis. 

Šiais laikais pamatyti animacinį filmą ne 3D stereoskopiniame vaizde tikriausiai būtų mažų mažiausiai keista. Ne išimtis ir šis. LAIKA jau nuo pirmojo savo filmo „Korolina ir paslaptingas pasaulis“ eksperimentuoja su stereoskopiniu 3D vaizdu ir dar nematyta sustabdyto kadro animacija. Kiekvienas filmas žengia vieną žingsnį į priekį tokios rūšies animacijos vystyme. Negalėčiau teigti, jog jie vieninteliai pasaulyje kuria tokia technika, bet galiu drąsiai sakyti, jog jie yra smarkiai atitrūkę nuo savo konkurentų. Tai lemia gal ir tai, jog pats studijos direktorius yra užkietėjęs animatorius, kuris ne tik vadovauja studijai, bet ir intensyviai dirba ties daugelio scenų animacija.

Filmas sukurtas pagal Alano Snou (Alan Snow) pasakų knygelę vaikams „Čia gyvena monstrai!“ (angl. „Here Be Monsters!“). Filmo režisieriai Graham Annable, Anthony Stacchi nėra naujokai animacijos pasaulyje. Tarp jų sukurtų filmų puikuojasi tokie filmai kaip „Medžioklės sezonas atidarytas“ (angl. „Open Season“) ir legendinis „Skruzdėliukas Z“ (angl. „Antz“). Pasakyti, jog jie sukūrė šedevrą, nedrįsčiau, bet įvardinti jų darbą, kaip vieną iš išskirtiniausių metų projektų, tikrai galima.

Tokiuose filmuose aktoriai nevaidina, bet jie suteikia savo balsus veikėjams. Kaip animatoriai mėgsta sakyti – aktoriai personažams suteikia griaučius, kuriuos animatoriams belieka aprengti ir įpūsti gyvybę. Lietuviškas dubliažas yra tikrai labai padorus, tik įgudusi akis pastebės, jog vietomis personažo žodžiai ir lūpų sinchronizacija neatitinka. Veikėjų balsai parinkti gerai, ypač puikiai savo darbą atliko filmo antagonistas – komendantas. Balso tembras ir aktoriniai sugebėjimai labai gerai įkūnijo šį labai nemielą charakterį. Originalo nemačiau, tad negaliu vertinti, kaip Holivudo garsenybės susidorojo su savo užduotimi. Giliau panagrinėjus filmo garsą, kiek nuvilia garso takelis. Pamenu, kai pamačiau pirmąjį šio filmo anonsą, jame buvo labai taikliai panaudoti daina, kurią šiame filme išgirdau tik skambant titrams. Tai kiek nuvylė, nes filmo anonsas sudarė žymiai geresnį įspūdį.

Jei esate pavargę nuo popsiškos ir jau kiek pabodusios klasikinės animacijos, tai šis filmas taps šviežia atgaiva jūsų akims! Jei norite savo vaikams parodyti filmą, kuris suteiks jų gyvenimui kažką naujo ir įpūs šeimyninės dvasios kibirkštėlę, tuomet labai rekomenduoju aplankyti šią nuostabią ir labai originalią animuotą pasaką „Dėžinukai“.

Treileris: