6/10
Prabėgus nepilnam dešimtmečiui nuo garsiosios „Žiedų valdovo“ epopėjos pabaigos,
kuri sulaukė stulbinančios sėkmės tiek didžiuosiuose ekranuose, tiek festivaliuose, tiek žiūrovų ir kritikų širdyse, pasirodo visų lauktas filmas „Hobitas“. Jis yra prieš tai buvusios epopėjos priešistorė, kuri papasakoja viską kas nutiko iki to vakaro kai Bilbas atidavė žiedą Frodui. Prie filmo ir vėl sugrįžta genialusis režisierius Piteris Džeksonas (Peter Jackson) bei nemaža aktorių komanda: Keit Blančet (akt. Cate Branchett), Ianas Makelenas (akt. Ian McKellen), Hugo Viningas (akt. Hugo Weaving), o Andy Serkis‘as ir vėl įkūnija ekrano pažibą - Golumą.
Veiksmas mus sugrąžina 60 metų atgal nuo tos vietos kur prasidėjo „Žiedų valdovo“ trilogija. Netikėtai į Bilbo Beginso (akt. Martin Freeman) namus užklysta pilkasis burtininkas Gendalfas (akt. Ian McKellen). Draugiškai pasišnekėję apie „labą rytą“ jie iššiskiria iki vakaro. Tik vakare pilkasis burtininkas pas Bilbą atvyksta ne vienas, o su begale nykštukų, kurie mėgsta pavalgyti ir padainuoti, taip sujaukdami ramų hobito vakarą. Kaip ir galima numanyti, nykštukai ir aukštaūgis burtininkas susirinkę ne be reikalo – su pasiūlymu Bilbui leistis į nelauktą kelionę, kuri ir tampa viso šio filmo akcentu. Kelionė veda per kalnus, lygumas, mums jau pažįstamą Rivendeilą, gilius požemius ir įvelia į susitikimus su piktaisiais vargais, goblinais ir visokio plauko niekšais, kurių kiekvienas tik ir taikosi bent vieną iš jų nugalabyti ar suvalgygti. Nuo tos akimirkos filmas pradeda įsibegėti ir įpusėti.
Filmo akcentinė scena yra Bilbo ir jau legendiniu tapusio Golumo susitikimas ir garsiojo žiedo perėmimas. Sakyčiau filmas galėjo ir suktis visą laiką ties šita vieta, nes ji buvo įdomiausia jau vien tuo, jog per trumpą laiką paprastomis priemonėmis buvo atskleistos abiejų charakterių emocijos, kurios jaudino ir neleido atitraukti akių nuo didžiojo ekrano.
Prisipažinsiu, jog esu tikrai labai didelis tiek "Žiedų valdovo", tiek ir Piterio Džeksono (rež. Peter Jackson) fanas. Sąžiningai peržiūrėjau daugybę kartų visas dalis (gal net per daug kartų), perskaičiau visas su šia istorija susijusias knygas, įskaitant ir Hobitą. Bet kad ir kaip stengčiausi įžvelgti daugiau teigiamų dalykų nei neigiamų – niekaip neišeina. Visų pirmą „Hobito“ knyga yra tikrai plona, o iš jos siekiama padaryti net tris filmus, todėl labai jaučiasi, jog filmas gerokai patemptas. Kai kurie herojai, kaip Geladierė (akt. Cate Branchett), elfų lyderis Elrondas (akt. Hugo Weaving), Frodas (akt. Elijah Wood) atrodytų pasirodo tik tam, jog sukeltų prisiminimus.
Antra problema, jog filme labai daug nykštukų ir visus juos pažinti ar emociškai susibendrauti ekrane, yra tiesiog neįmanoma, nes per visą tą laika jie tik bėga bėga ir bėga..
Naujasis formatas. Gal tiesiog mūsų akis nėra įpratusi matyti tokio ryškaus vaizdo, kuris dažniausiai pasitaiko tik kompiuteriniuose žaidimuose. Realiame gyvenime, kai kamera juda, mes įpratę matyti susiliejančias formas. Aš ir pats, būdamas animatoriumi, savo suanimuotoms animacijoms specialiai uždedu tą taip vadinamą „Motion Bloor‘ą“ (liet. Išsiliejęs judesys). Visas šis efektas, tiksliau jo nebuvimas, vaizdą paverčia netikru ir viskas kažkiek atrodo pagreitintai.
Kas tas naujasis formatas? Tai kamera gebanti filmuoti, o projektorius kino teatre rodyti, dvigubai didesnį kadrų skaičių nei mes įpratę žiūrėti filmus jau 80 metų. Paprastai kinas filmuojamas 24 kadrų per sekundę greičiu. Naujasis formatas viską užfiksuoja 48 kadrų greičiu. To pasekoje, greiti veiksmai užfiksuojami ypač detaliai ir nepaprastai ryškiai. Manau šiai technologijai prigyti dar reikia laiko.
Filmo efektai, visas meninis apipavidalinimas, kostiumai, grimas yra labai aukšto lygio. Kad ir kokia trumpa scena, bet ji nudailinta su visomis smulkmenomis. Ateinančiais metais Oskarų dalybų metu pranašauju filmui sėkmę daugumoje kategorijų susijusių su vaizdu: grimas, meninis apipavidalinimas, scenografija, kostiumai. Tik specialieji efektai, kad ir kaip būtų keista, bet yra vietų kur jaučiasi, jog tai specialieji efektai.
Deja, bet pasižiūrėjus naująjį sugrįžimą į Viduržemį yra gaila, jog per tokį ilgą laiką (2h 48min) papasakojama tiek daug nereikalingų detalių, kurie neatskleidžia pagrindinės „Hobito“ knygos dvasios.
Belieka laukti tik kitų metų, kai „Hobitas“ sugrįš tęsti savosios kelionės ir kurioje bus daugiau dėmesio skiriama ne tik veiksmui, bet ir charakterių atskleidimui. Su didžiausiu nekantrumu laukiu sekančios dalies.
Filmo treileris:
No comments:
Post a Comment